Klasikinės, tikrosios freskos tapybos technika buvo labai buvo populiari nuo maždaug XIII a. pabaigos ir iki XVI amžiaus vidurio. Tikrosios freskos yra tapomos tiktai ant šviežio ir drėgno tinko – tam, kad dažų pigmentai galėtų susimaišyti su šviežiai uždėto tinko kalkių vandenių. Kai šviežias tinkas džiūsta, kalkių vanduo ir dažų pigmentai susimaišo, sukurdami dailininko nutapytos formos. Muro tinkas išlieka drėgnas apie 12 valandų, todėl jūs turite pradėti tapyti kokia valandą po to, kai tinkas buvo paruoštas ir uždėtas ant sienos arba lubų, ir jūs turite pabaigti tapyba valandą arba dvi iki momento, kai tinkas taps visiškai sausas. Patikslinkime, kad tinkas per tos 12 valandų dar nepasidaro visiškai sausas. Kalcio hidratas, esantis drėgname tinke, reaguoja su anglies dioksidų, esančiame ore, ir sudaro kalcio karbonatą, kuris ir padaro tinką tvirtu. Šios cheminės reakcijos dėka suryšėjas yra nereikalingas. Atsižvelgiant į ribotą laiką, per kuri jūs galėsite dirbti ant dar drėgno tinko, jūs turite parengti darbui tiktai tokią ploto erdvę, kurią jūs sugebėsite nutapyti ir pabaigti per šį limituotą laiką.
Sekko-freskos technika yra tapoma ant sauso tinko. Šio atveju cheminės reakcijos tarp dažų pigmentų ir sauso tinko neįvyksta, ir tas sukelia būtinybė freskos-sekko technikoje naudoti suryšėją. Freskos-sekko technikoje galima naudoti tris suryšėjus: kiaušinius, klijus ir aliejų. Sekko tapybos technikoje dažų pigmentai sumaišomi su kiaušinių tryniais arba sumaišyti su visų kiaušinių, ir po to dedami ant sudrėkinto tinko paviršiaus, imituojant šviežiai uždėtą tinką. Kiaušinių baltymai sekko freskoje gali buti naudojami tam, kad pašviesinti freskos spalvos. Jūs galite nutapyti visa freska naudojant sekko technika arba jūs galite jau ant tikrosios nutapytos freskos panaudoti sekko technika ištaisant klaidas, darant pakeitimus, dadėdant smulkias detalės arba pridedant spalvas, tokias, kaip, pavyzdžiui, mėlyna, kurios kitų būdų ir negali buti nutapytos ant tikrosios freskos. Freskos-sekko technika galima tapyti tik freskos, esantis patalpose, nes šia technika yra neatspari išores aplinkos veiksnių, tokių kaip lietus ar saulės poveikis. Privalumas sekko technikos yra tas, kad sekko freskų spalvos šešėliuose yra labiau autentiškos, nei spalvos pigmentai tikrojoje freskoje – todėl, kad drėgnas tinkas atskiedžia ir kažkiek tai pakeičia šešėlinių spalvų atspalvius.
Mecco-freskos (Mezzo fresco) technika naudojama darant freskos ant beveik išdžiuvusio tinko. Geriausias būdas patikrinti, ar jūsų tinkas jau yra tinkamas Mecco-freskos technikai, yra paspausti nykščiu į tinką. Jei nepavyksta palikti nykščio įspaudimo, bet jaučiasi, kad tinkas dar kiek pasiduoda spaudimui, tai reiškia, kad galite pradėti ant jo savo sieninė tapyba. Šiai tapybos technikai yra būtini suryšėjai, tokie, kaip kiaušiniai, klijai arba aliejus, nes dažų pigmentai tik šiek tiek įsiskverbia į tinką. bet, skirtingai nuo tikrosios freskos, dažų pigmentų spalvos nepasikeičia, tinkui visiškai išdžiūvus, kaip jie daro, naudojant tikrosios freskos techniką. Mecco-freskos technika nuo XVI a. pabaigos dažnai pakeisdavo tikrosios freskos technika.
Freskos projektas ‘Vaikas ir Jesus’, guašas, tušas, pastelė, popierius, 28 x 42 cm. 2012 Copyright © dailininkas-tapytojas Leonid Zαdonski (Le-Za)