Piešinys “Arbatos Mėgėjai”, Technika: medžio anglis, baltos spalvos pastelė ir Derwent pieštukas, pilkos spalvos popierinis, matmenys 50 x 60 cm, 2012 Copyright © dailininkas-tapytojas Leonid Zаdonski (Le-Za)
————————————————————————————————————————————————
————————————————————————————————————————————————
Kaip tai būna visada, aš vėl svajoju pagal savo piešinius pradėti tapyti paveikslus ant drobės. Ir va, vėl ta pati istorija prasideda su šiuo mano naujojų, medžio anglimi padarytu piešinių “Arbatos Mėgėjai”. Aš nupiešiau jį šiandien.
Sėdėjau prekybos centre, kur aš dažnai piešiu arba tapau savo darbus. Man kažkodėl yra maloniau dirbti, kai aš būnu tarp žmonių. Aš turėjau tik vieną popieriaus lapą ir norėjau nupiešti ten gatvę, kurioje stovėtu eilės pilkai-juodų namų, prie kurių augtu ryškūs spalvingi medžiai su skaniais vaisiais. Kol galvojau apie vietą, kur tokie namai stovėtu, popieriaus lapo dešinėje pusėje mano ranka mechaniškai nupiešę moters profilį. Jos profilis atrodė pernelyg liūdnas ir vienišas, ir aš nusprendžiau duoti jai karštos arbatos puodelį ir nupiešiau jai ranka, kurią ji laikytu tą arbatos puodelį. Tačiau paaiškėjo, kad šita ranka negali nepriklausyti šitam žmogui, nes pagal savo poziciją jinai atrodo pasukta nenatūraliai. Tada aš pridėjau kairėje pusėje dar vieną moterišką veidą, kuriai moteriai ir tiko ta ranka. Šita antroji moteris primena man veidą vienos realios moters, kuria aš pažinojau seniau, prieš amžiaus laiko. Kai aš pažvelgiau atidžiau į tą pirmąjį veidą dešinėje, pasirodė, kad jis yra daugiau panašus į vyro, o ne į moters profilį. Todėl aš padariau ji dar labiau viršku, ir daviau jam ranką, su kuria jis švelniai liečia moters skruostą.
Kadangi aš piešiau ta ranka visiškai iš savo vaizduotės, ir be jokio modelio, tai nupiešęs, pradėjau abejoti, ar nupiešiau ja gerai? Kai dvi paauglės sustojo šalia manęs pažvelgti į piešinį, aš paprašiau vieną iš jų, kad ji pabandyti pasukti savo ranka tokiu pat būdu, kaip tai buvo nupiešta mano piešinyje. Tai nebuvo lengva užduotis atkartoti tą pati rankos posūki, tačiau, mano nuostabai, pasirodė, kad nupiešta ranka buvo pastatyta teisingai.
Po to, galvodamas apie piešinio tesimą, pamaniau, kad man reikia sujungti šiuos du asmenis piešinyje indeniško bumerango pagalba. Ir aš tai padariau. Ir tik tada prisiminiau, kad indėnai turėjo tomahaukus, o ne bumerangus. Ir iš tikrųjų tai buvo Australijos bušmenai, kas jos turėjo. Bet tai jau buvo per vėlu keisti indėnų bumerangą į Australijos bušmenų bumerangą, ir todėl aš nutariau nesismulkintis ir palikau jį, kaip jis yra – indėniškų bumerangų. Tada pasirodė logišku sukurti ten dar ir stiklinį arbatinuką, kuri aš ir pastačiau ant bumerango.
Hieroglifai, kurie nusileidžia žemyn iš arbatinuko, turi tam tikrą prasmę. Pirmasis turėtų reikšti vienos iš tų paauglių, kurios buvo priėję pasižiūrėti piešinio, vardą – Justė; o antrasis hieroglifas turėjo vaizduoti voverė, žaidžiančia su sparnuotų dinozaurų arba dar antrosios paauglės vardą – Emma; trečiasis hieroglifas – keturkojį paukšti-kupranugarį; sekantis po jo – Egipto saulė, kuri deformuojasi nuo įkaitusio oro, kuris kyla nuo karšto Afrikos kopų smėlio; o sekantis po sekančio hieroglifas yra laimingas triušis – ir po jo, žemiau, mes galime matyti laimingą morką; ir paskutinis hieroglifas reiškia dvejų žmonių apsikabinimą. Aš nebuvau įsitikinęs, kad galėsiu nutapyti pakankamai gerai skystį, esanti arbatinuke. Ir todėl patalpinau ten žuvį, kurios egzistavimo tikslas buvo paslėpti busimus tapybos trūkumus būsimajame paveiksle.
Jei jūs pažvelgsite į žuvį kiek atidžiai, jūs pastebėsite, kad žuvis šypsosi. Tai yra dėl to, kad ji jaučiasi puikiai ir neturi jokių priežasčių liūdesiui. Kurios kūno ir proto būklės palaimą aš linkiu ir jums visiems, kurie skaito šias žodžių eilutes. Ir jei jūs dar nesate užmigę, tada linkiu jums gero miego naktį! Labanakt visiems! : )
26 balandžio 2012 © Le-Za (Leonid Zаdonski)
————————————————————————————————————————————————